Valgomosios sėklos
Įsivaizduokime, kiek daug reikalingų maistinių medžiagų, o tuo pačiu ir energijos slypi mažoje sėklytėje, kad iš jos geba išaugti naujas augalas. Jau priešistoriniais laikais žmonės valgė sėklas, intuityviai suvokdami, kad jos suteikia jėgų. Manoma, kad sėklas vedančius augalus pradėta kultivuoti X tūkstantmetyje pr.m.e. Visi esame girdėję garsiąją frazę „Sezamai, atsiverk!” iš „Tūkstančio ir vienos nakties“. Sezamų sėklų kevalai atsiveria joms prinokus. Manoma, kad sezamai – vieni seniausių žinomų augalų, augintų dėl sėklų ir aliejaus. Jie ypač vertinami Rytuose, Viduržemio jūros regione ir Afrikoje.
Nuo senų laikų auginamos ir linų sėklos – vadinami sėmenys. Manoma, kad linus pradėjo auginti Kinijos ir Indijos kalnuose, o po to Viduržemio jūros regiono šalyse, Užkaukazėje. Sėmenys buvo viena iš natūralių medicinos priemonių, kurią naudojo pats Hipokratas. VII a. Karolis Didysis linų sėmenis manė esant tokiais būtinais sveikatai, kad išleido įstatymą, reglamentuojantį jų vartojimą. Mahatma Gandis yra pasakęs - „Vos tik žmonės pradės reguliariai vartoti sėmenis, jie taps sveikesni.“
„Daugelyje valgomųjų sėklų gausu vitaminų, ypač folio rūgšties, B grupės vitaminų ir vitamino E; mineralų (geležies, kalcio, seleno, magnio, mangano, fosforo, cinko ir kalio); ląstelienos; gyvybiškai svarbių riebalų rūgščių; augalinių medžiagų (flavonoidų); augalinių sterolų.“ (Dr. Rosemary Stenton „Sveikos mitybos vadovas“)-
Šiuo metu mūsų asortimente daugiau kaip 15 pozicijų užima valgomosios sėklos. Pas mus rasite:
- dėl savo maistinių savybių vis labiau populiarėjančias valgomąsias sėklas, tokias kaip: ispaninis šalavijas (chia), bolivinė balanda (kynva), burnočiai, kanapių ir juodgrūdžių sėklos, sezamai ir juodieji sezamai:
- gliaudytų saulėgrąžų sėklas ir gliaudytų moliūgų sėklas:
- negliaudytas moliūgų sėklas, sūdytas ir kepintas negliaudytas moliūgų sėklas;
- juodas negliaudytas saulėgrąžų sėklas ir margas negliaudytas saulėgrąžų sėklas:
- saldžias aguonas, kmynus, linų sėklas.
