Sveikai gyvensenai

Šiais laikais galima įsigyti įvairiausių sveiko maisto produktų, tačiau daugelio žmonių mitybos racione tebėra per daug sočiųjų riebalų, druskos ir per mažai maistinių skaidulų – to pasekoje sparčiai daugėja antsvorio turinčių žmonių. Antsvorį mokslininkai sieja su širdies ir kraujagyslių ligomis. Nesubalansuotos mitybos pasekmė – daugelis žmonių jaučiasi nuolat pavargę. Bet juk galime užbėgti už akių šiai problemai: domėkimės maisto produktų savybėmis ir jų derinimu – valgydami gausime daugiau energijos; judėkime - didinkime savo ištvermę; stiprinkime savo imunitetą ir taip išvengsime daugelio ligų. Svarbu, kad maistas būtų ne tik sveikas, naudingas, bet ir teiktų malonumą.

 

MIGDOLAI

„Kai kas ir dabar atsisako migdolų dėl juose esančių riebalų. Žinoma, migdolai turi riebalų ir kalorijų, bet valgomi saikingai jie padeda numesti svorio (tyrimo metu buvo lyginamos dvi žmonių ,suvartojusių tokį pat kalorijų kiekį, grupės ) – jei tam tikrą suvalgomų kalorijų kiekį pakeisime tokiu pat kiekiu kalorijų, gaunamų iš migdolų, svorio priaugsime mažiau. Mokslininkai  mano, kad migdolų ląstelių  sienelės neleidžia pasisavinti dalies maistinių riebalų.“ (Jonny Bowdenas, Ph. D.,C.N.S. „150 sveikiausių produktų Žemėje“)

Apie 70 %  riebalų, esančių migdoluose, yra mononesotieji - sočiųjų riebalų pakeitimas nesočiaisiais riebalais mityboje padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Mononesotieji riebalai dominuoja Viduržemio jūros regiono mityboje, kurios principų ,remdamiesi gausybe tyrimų,mokslininkai pataria laikytis žmonėms, besirūpinantiems savo širdimi. Migdolai - puikus maistinių skaidulų ir baltymų šaltinis.  Juose gausu vitamino E ir mineralų: kalcio, magnio, fosforo, kalio.

Manoma, kad migdolai dažniausiai vartojami ir labiausiai mėgiami riešutai. Juos valgė senovės Babilone, jie minimi hetitų rašto paminkluose, šv.Rašte. Iki Mino laikų jie išplito visoje Graikijoje. Antikos laikų graikai migdolus sugrūsdavo ir sumaišydavo su medumi – taip jie gamindavo romėnų pamėgtus marcipanus. Manoma, kad viduramžiais pasninko metu migdolai pakeisdavo draudžiamus valgyti mėsą ir pieną. Daugiausia migdolų išauginama ir surenkama Kalifornijoje, į kurią šį riešutą atvežė ispanų misionieriai.

 

GRAIKINIAI RIEŠUTAI

Pažiūrime į graikinius riešutus ir nusišypsome  - ką jie mums primena: tie patys du pusrutuliai, linkiai ir vingiai?..Gal todėl nuo seno žmonės juos vadina „maistas smegenims“.

Graikiniai riešutai  mums ypač naudingi dėl juose esančių polinesočiųjų riebalų,  vadinamų omega-3, kurių tyrinėjimams mokslininkai skiria labai  daug dėmesio, nes žmogaus organizmas pats jų pasigaminti negali. Iš omega-3 riebalų  gaunama alfa linoleno rūgštis – ji padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Graikiniai riešutai padeda gerinti kraujagyslių elastingumą – teigiamas poveikis pasireiškia per parą suvartojant  30 g  graikinių riešutų.

Graikiniuose riešutuose gausu šių mineralų:

• vario - svarbaus normaliai nervų sistemos veiklai, energinių medžiagų apykaitai ir  jungiamojo audinio būklei palaikyti;
• geležies – svarbios normaliam deguonies pernešimui organizme, raudonųjų kraujo kūnelių kraujodarai ir hemoglobino susidarymui.

 

ŽEMĖS RIEŠUTAI

Pasak didelio žemės riešutų gerbėjo ir augintojo buvusio Amerikos prezidento Jimmy Carterio, žemės riešutai nėra riešutai. Jie yra ankštiniai augalai – kaip pupelės ar žirniai, tik auga po žeme. Jie panašūs į riešutus ne tik išvaizda, bet ir savo maistinėmis savybėmis.Todėl juos visi vadina riešutais.

Žemės riešutuose gausu vitamino E – padedančio apsaugoti  ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Juose yra folio rūgšties, kuri padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį.

Žemės riešutuose yra niacino ir tiamino – jie svarbūs normaliai energinių medžiagų apykaitai, normaliai nervų sistemos veiklai, normaliai psichologinei būklei palaikyti.

Žemės riešutuose  gausu mineralų: vario,mangano, fosforo, magnio, kalio.

Maždaug pusę žemės riešutuose esančių riebalų sudaro mononesotieji  riebalai (oleino rūgštis).Sočiųjų riebalų pakeitimas nesočiaisiais riebalais mityboje padeda palaikyti normalią cholesterolio koncentraciją kraujyje. Mononesotieji riebalai dominuoja Viduržemio jūros regiono mityboje, kurios principų, remdamiesi gausybe mokslinių tyrimų, gydytojai pataria laikytis žmonėms, besirūpinantiems savo širdimi.

Moksliniai tyrimai išskiria specifines 8 produktų rūšis, kuriems gali būti padidinta alerginė reakcija.Deja, viena iš tų rūšių – žemės riešutai.

Siūlome pakepinti negliaudytus žemės riešutus – gliaudant juos lengvai nusilupa ir pačių branduolių luobelė. Manoma, kad „ kepinant padidėja bendras antioksidantų kiekis žemės riešutuose“ – apie šiuos tyrimus savo knygoje  „150 sveikiausių produktų Žemėje“ pasakoja mokslų daktaras žinomas dietologas  iš Kalifornijos Jonny Bowdenas, Ph. D., C.N.S.. Galiausiai  nieko neprarasite –pakepinti žemės riešutai labai gardūs.

 

DATULĖS

Datulėse yra skaidulų, kalcio bei  magnio. Jose gausu kalio, kuris svarbus normaliai nervų sistemos veiklai, padeda palaikyti normalų kraujospūdį, svarbus normaliai raumenų veiklai.

Yra toks posakis „datulė Sacharos gyventojams yra tas pats, kas kviečiai – prancūzui, o ryžiai – kinui“. Kaitrioje Pietų Azijos dalyje ir Šiaurės Afrikoje besidriekiančiose dykumose datulių palmės vadinamos  gyvybės medžiais. Jos apjuosia kiekvieną oazę ir žaliuoja tokiomis sąlygomis, kuriomis joks kitas augalas neaugtų. Yra žinoma, kad datulių palmė vaisius vedė net visą šimtmetį. Į senovės Romą ir Graikiją datulės atkeliaudavo iš Egipto. Senovės graikų kalbos žodis „daktylos“ reiškia „pirštą“.

 

DŽIOVINTOS SLYVOS

Džiovintose slyvose gausu skaidulų, labai naudingų virškinamajam traktui, kuris sąlygoja gerą maisto pasisavinimą, o tuo pačiu ir stiprią imuninę sistemą. Jose yra vitamino A, vitamino K, vitamino C, kalio, vario, mangano bei geležies.

Nors slyvų medžiai auginami nuo seniausių laikų, tačiau už namines džiovintas slyvas turime būti dėkingi Kalifornijos aukso ieškotojams. 1856 metais į Šiaurės Ameriką atvykusiam prancūzui nepavyko rasti aukso, tad jis pradėjo auginti slyvas. Per 35 metus šie vaismedžiai užėmė net 36 tūkst. ha Kalifornijos teritorijos.  

 

DŽIOVINTI ABRIKOSAI

Džiovintuose abrikosuose yra skaidulų. Jie puikus beta karotino ir vitamino A šaltinis. Abrikosuose gausu kalio, vitamino E, vario, geležies, niacino. Tai puikus „sveikas maistas“.

Šiuo metu mokslininkai labai domisi Himalajuose gyvenančia nedidele ilgaamžių ir stebėtinai sveikų žmonių  Hunzos bendruomene. Vienas iš tyrinėjimo objektų – šios bendruomenės narių mityba. Didžiausią jų maisto raciono dalį sudaro abrikosai.

Manoma, kad abrikosų tėvynė – Kinija, kurioje jie auginami jau daugiau kaip 4000 metų. Legenda byloja, kad į Vakarus juos atgabeno Aleksandras Didysis. Senovės Romoje jie buvo laikomi didžiausiu skanėstu.

 

GOJI UOGOS

Tamsiai raudonos neįprasto skonio džiovintos uogos Tibete valgomos jau mažiausiai 6000 metų. Čia tikima, kad goji ilgina gyvenimo trukmę, suteikia jėgų ir lytinės galios. Jos naudojamos tradicinėje Tibeto, kinų bei indų medicinoje. Vyrauja bendra nuomonė, kad tūkstantmečius naudojamos uogos negalėtų taip pagarsėti, jei neturėtų sveikatai naudingų savybių. Daugelyje šaltinių minima, kad jose gausu skaidulų, karotino, vitamino C, geležies.

 

SAULĖGRĄŽŲ SĖKLOS

 Saulėgrąžų sėklose gausu:

• seleno ir vitamino E – tai puikus derinys – jie padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinės pažaidos. Selenas svarbus normaliai skydliaukės veiklai, taip pat normaliai imuninės sistemos veiklai;
• magnio ir vitamino B6 – tai vėlgi puikus derinys - jie svarbūs normaliai energinių medžiagų apykaitai; normaliai nervų sistemos veiklai; normaliai psichologinei būklei palaikyti. Vitaminas B6 svarbus normaliai raudonųjų kraujo kūnelių kraujodarai; normaliai imuninės sistemos veiklai;
• niacino, kuris svarbus nervų sistemos veiklai; normaliai psichologinei būklei palaikyti; normaliai gleivinių būklei palaikyti; normaliai odos būklei palaikyti;
• mineralų: fosforo, vario, mangano, cinko, geležies;
• 50 g saulėgrąžų sėklų yra 100% rekomenduojamos tiamino dienos dozės. Tiaminas svarbus normaliai nervų sistemos veiklai; normaliai širdies veiklai.

Manoma, kad paprastosios saulėgrąžos kilusios iš Centrinės Amerikos. XVI a. jas atgabeno į Ispaniją, o iš čia saulėgrąžos paplito po visą Centrinę Europą. Kurį laiką jas augino kaip dekoratyvinius augalus, nors europiečiai  žinojo, kad indėnai šias sėklas valgo jau labai seniai. Į Rytų Europą saulėgrąžos pateko XVIII a.

 

MOLIŪGŲ SĖKLOS

Moliūgų sėklose gausu mineralų: fosforo, mangano, magnio, kalio, vario, geležies, cinko, seleno, vitamino K, vitamino  A.

 

“Manoma, kad kepintos sėklos vertingesnės negu žalios (džiovintos), nes jose gerokai daugiau baltymų, bent jau remiantis JAV žemės ūkio ministerijos duomenimis. Kepintos sėklos taip pat turi gerokai daugiau magnio, fosforo ir kalio, be to, daugiau cinko, skaidulų ir seleno. Labai maistingos tiek žalios (džiovintos), tiek paskrudintos moliūgų sėklos.” (Jonny Bowdenas, Ph. D., C.N.S. “150 sveikiausių produktų Žemėje”).

 

Yra duomenų, kad Šiaurės ir Pietų Amerikoje moliūgus kultivavo jau prieš 10 000 metų, t. y. keliais tūkstančiais metų anksčiau už pupeles ir kukurūzus. Į Europą moliūgai atgabenti XVII a., tačiau paplito tik XIX a., kai išaiškėjo, kad juos labai paprasta auginti ir laikyti. Maistui naudojami tiek patys vaisiai, tiek sėklos.

 

ISPANINIO ŠALAVIJO (CHIA) SĖKLOS

Chia sėklose gausu:

• skaidulų (apie 38%), didelė jų dalis tirpios vandenyje;
• Omega-3 riebiųjų rūgščių;
• baltymų.

Chia sėklos sugeria 7 kartus daugiau vandens nei sveria pačios, todėl, užpildžiusios skrandį, jos ilgam numalšina alkį. Be to, drėkina virškinimo traktą ir gerina peristaltiką. Nedidelis kiekis jose esančių angliavandenių išsiskiria lėtai, todėl nekyla alkio priepuoliai. Šios sėklos idealiai tinka norintiems sulieknėti bei pagerinti savo mitybą.

 Augalo tėvynė – Centrinė ir Pietų Amerika. Žinoma, kad majai ir actekai chia sėklas vartojo jau prieš 4000 metų. Amerikos indėnų gentis Tarahumara visada garsėjo fizine ištverme – jie gali bėgti ilgus atstumus dykumos karštyje. Manoma, kad jėgų jiems suteikia chia sėklos, kurios sudaro didžiąją jų maisto raciono dalį. Chia sėklos valgomos vienos, iš jų malami miltai, spaudžiamas aliejus.